SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Borisas Vujčićius

Frankfurtas prie Maino, 2026 m. liepos 23 d.

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Nors energijos kainų perspektyvos yra labai nepastovios, šiuo metu jos atitinka birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozių pagrindinį scenarijų ir gerokai viršija lygį, užfiksuotą iki konflikto Artimuosiuose Rytuose. Neapibrėžtumas tebėra didelis ir dar nepasireiškė visas energetinio sukrėtimo poveikis infliacijai. Todėl mes atidžiai stebime sukrėtimo intensyvumą ir trukmę, taip pat jo netiesioginio ir antrinio poveikių mastą. Esame įsipareigoję formuoti savo pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi mūsų siekiamame dviejų procentų lygyje.

Priėmę šiandieninį sprendimą, tebesame gerai pasirengę susitvarkyti su dabartiniu konflikto nulemtu neapibrėžtumu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Naujausia informacija rodo, kad antrąjį ketvirtį ekonominė veikla šiek tiek pagerėjo, tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir toliau kėlė sunkumų. Remiantis tyrimų duomenimis, aktyvumas paslaugų sektoriuje iš dalies atsigavo po to, kai jis gerokai sumažėjo po energetinio sukrėtimo. Skaitmeninių paslaugų sritis buvo stipri, iš dalies dėl didėjančio su dirbtiniu intelektu susijusios veiklos indėlio. Apdirbamoji gamyba ir toliau buvo stabili. Ją palaikė atsargas kaupiančios įmonės, siekiančios apsisaugoti nuo tiekimo grandinės rizikos, ir didesnės gynybai skiriamos išlaidos. Gegužės mėn. nedarbas siekė 6,2 proc. ir buvo arti istoriškai žemiausio lygio. Tačiau darbdaviai ieško vis mažiau naujų darbuotojų, o įmonės ir namų ūkiai mano, kad darbo rinka ir toliau bus silpnesnė nei prieš konfliktą.

Perspektyvas įvertinantys rodikliai leidžia daryti prielaidą, kad artimiausiu metu ekonomika augs nuosaikiai, slopinama energetinio sukrėtimo ir su juo susijusio neapibrėžtumo. Vis dėlto pagrindiniai augimo vidutiniu laikotarpiu veiksniai lieka nepakitę. Privatusis vartojimas, investicijos į naujas skaitmenines technologijas, vyriausybės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai bei šiek tiek atsigavęs eksportas turėtų prisidėti prie bendro ekonomikos augimo tempo.

Valdančioji taryba dar kartą pabrėžia, kad būtina skubiai stiprinti euro zonos ekonomiką, kartu užtikrinant patikimus viešuosius finansus. Pagrindiniai darbai yra visoje ES bendrojoje rinkoje taikomų taisyklių supaprastinimas ir suderinimas, energetikos pertvarkos paspartinimas bei santaupų ir investicijų sąjungos kūrimo užbaigimas. Fiskalinės priemonės, kurių imamasi dėl energetinio sukrėtimo, turėtų būti laikinos, tikslinės ir skirtos konkrečiam tikslui pasiekti. Šio mėnesio pradžioje Europos Parlamente vykusio balsavimo teigiami rezultatai tapo svarbiu žingsniu skaitmeninio euro įvedimo link. Palankiai vertiname bendrą Parlamento, ES Tarybos ir Komisijos siekį iki šių metų pabaigos susitarti dėl Bendros valiutos dokumentų rinkinio. Skaitmeninis euras papildys grynuosius pinigus būdamas jų skaitmeniniu atitikmeniu – juo kaip mokėjimo priemone bus galima atlikti bet kokius skaitmeninius sandorius visoje euro zonoje.

Infliacija

Birželio mėn. infliacija smuktelėjo iki 2,8 proc. (gegužės mėn. buvo 3,2 proc.). Energijos kainų infliacija, gegužės mėn. sudariusi 10,8 proc., sumažėjo iki 8,5 proc., o maisto produktų kainų infliacija sumažėjo nuo 1,9 proc. iki 1,5 proc. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjo iki 2,4 proc., palyginti su 2,6 proc. gegužės mėn., nes prekių kainų infliacija sumažėjo nuo 0,9 proc. iki 0,7 proc., o paslaugų kainų infliacija – nuo 3,5 proc. iki 3,2 proc.

Energetinis sukrėtimas ir toliau skatina kainų augimą. Įmonėms tampa vis brangiau įsigyti žaliavas, todėl jos planuoja didinti pardavimo kainas. Nors grynosios infliacijos tendencijos tebėra stabilios, dar nėra pasireiškęs visas energetinio sukrėtimo poveikis. ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonės ir apklausos dėl darbo užmokesčio lūkesčių toliau rodo, kad ateinančiais ketvirčiais darbo užmokestis augs nedaug. Didėjantis darbo našumas taip pat padėjo suvaldyti vienetinių darbo sąnaudų augimą. Infliacijos lūkesčiai trumpesniu laikotarpiu tebėra padidėję. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių svyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties siekiamu lygiu vidutiniu laikotarpiu.

Nors energijos kainų infliacija birželio mėn. sumažėjo, jos augimas nuo konflikto pradžios bei jos poveikis maisto, prekių ir paslaugų kainų infliacijai greičiausiai lems, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį infliacija gerokai viršys tikslinį lygį. Po to infliacija turėtų sumažėti, nes numatoma, kad energijos kainos kris, o kitos kainos didės lėčiau. Vis dėlto konfliktas tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Todėl atidžiai stebime energijos kainų kilimo mastą ir trukmę bei tai, kaip jis persiduoda kainų ir darbo užmokesčio nustatymui, infliacijos lūkesčiams bei ekonomikos dinamikai apskritai.

Rizikos vertinimas

Augimo perspektyva yra prastesnė. Nors birželio mėn. sudarytas susitarimo memorandumas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano buvo pirmas bandymas išspręsti konfliktą, pastarosiomis savaitėmis situacija vėl pablogėjo ir geopolitinė padėtis tebėra nestabili. Atsinaujinę energijos tiekimo trikdymai galėtų dar labiau ir ilgesniam laikui, nei šiuo metu numatoma, padidinti energijos kainas. Tai slopintų realiąsias pajamas, išlaidas ir investicijas. Blogėjančios pasaulio finansų rinkos nuotaikos ar mažesnė kredito pasiūla dar labiau slopintų paklausą. Dėl naujų tarptautinės prekybos trikdžių galėtų dar labiau sutrikti tiekimo grandinės, sumažėti eksportas ir sumenkti vartojimas bei investicijos. Kita geopolitinė įtampa, ypač nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kita vertus, augimas galėtų būti didesnis, jeigu paaiškėtų, kad ekonomika ir energijos rinkos greičiau, negu manyta, prisitaiko prie konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltų sutrikimų arba jei konfliktas būtų užbaigtas ilgam laikui. Be to, numatytos išlaidos gynybai ir infrastruktūrai bei reformos našumui didinti ir bendrosios rinkos kūrimui užbaigti, taip pat naujų technologijų diegimas euro zonos įmonėse gali paskatinti didesnį, nei vertinta, ekonomikos augimą.

Rizika, kad infliacija gali kilti, yra padidėjusi. Energetinis sukrėtimas gali toliau intensyvėti, o jo poveikis kitoms kainoms ir darbo užmokesčiui gali būti stipresnis, nei šiuo metu manoma. Kuo ilgiau energijos kainos bus aukštos, tuo labiau tikėtina, kad jos prisidės prie bendresnės infliacijos augimo per netiesioginį ir antrinį poveikius. Neslūgstanti prekybos santykių įtampa galėtų dar labiau suskaidyti pasaulines tiekimo grandines, apriboti esminių žaliavų tiekimą ir padidinti euro zonos ekonomikos pajėgumų suvaržymus. Dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų, kaip matyti iš dabartinių karščio bangų, ir intensyvėjančios platesnio masto klimato ir gamtos krizės gali labiau, negu tikėtasi, pakilti maisto produktų kainos. Kita vertus, infliacija galėtų būti mažesnė, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose būtų išspręstas ilgam laikui arba jeigu netiesioginis ar antrinis poveikiai pasirodytų esą mažesni. Padidėjęs kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose gali slopinti paklausą ir kartu mažinti infliaciją.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nuo mūsų praėjusio posėdžio finansinės sąlygos apskritai buvo šiek tiek sugriežtintos, o tai atitinka ECB pagrindinių palūkanų normų padidinimą. Gegužės mėn. bankų paskolų įmonėms palūkanų normos ir rinkoje pasiskolintų lėšų kaina nepakito ir tebebuvo atitinkamai 3,6 proc. ir 4,0 proc. Metinis bankų paskolų įmonėms augimo tempas balandžio mėn. padidėjo iki 4,0 proc., bet tai iš dalies atsvėrė lėtesnis bendrovių obligacijų išleidimo augimo tempas, sumažėjęs nuo 4,5 proc. iki 3,4 proc. Kaip matyti iš mūsų naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų, antrąjį ketvirtį paskolų įmonėms standartai buvo truputį sugriežtinti. Įmonių paskolų paklausa šiek tiek padidėjo, skatinama tiek padidėjusio apyvartinio kapitalo poreikio, tiek stambių įmonių skolinimosi investicijoms į pagrindinį kapitalą.

Gegužės mėn. būsto paskolų palūkanų normos pakilo iki 3,5 proc. (balandžio mėn. buvo 3,4 proc.), o būsto paskolų augimas truputį padidėjo ir sudarė 3,1 proc. Antrąjį ketvirtį reikalavimai būsto paskolų gavėjams buvo sugriežtinti, nes padidėjo bankų susirūpinimas dėl ekonominės rizikos, su kuria susiduria jų klientai, ir sumažėjo jų noras patiems prisiimti riziką. Būsto paskolų paklausa sumažėjo dėl menkstančio vartotojų pasitikėjimo ir aukštesnių palūkanų formų.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame įsipareigoję formuoti savo pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi mūsų siekiamame dviejų procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.